Konkuruoti dėl medicinos turistų reikia ne kaina - Diga

Konkuruoti dėl medicinos turistų reikia ne kaina

100 milijardų dolerių per metus, 6 milijonai pacientų, vykstančių gydytis į kitas šalis – dėl tokio dydžio pasaulinės medicinos turizmo rinkos dalies varžosi daugiau kaip 90 valstybių. Nors konkurencija ir didžiulė, Lietuvos galimybės šioje srityje, pasirinkus klasterizacijos modelį – labai geros. Tačiau tam turime identifikuoti savo išskirtinumus bei konkurencinius privalumus.

Išsiskirti unikaliomis paslaugomis – sudėtinga ir brangu. Visų pirma dėl to, kad pažangiausios gydymo technologijos keičiasi itin sparčiai ir kainuoja itin brangiai – dešimtis ar net šimtus milijonų eurų. Tarkime, vėžio gydymo technologijomis, apie kurias atsargiai buvo kalbama prieš dešimtį metų, šiuo metu jau nieko nenustebinsi. Dabar pristatoma pažangiausia protonų terapijos gydymo technologija – įsteigti ją taikančius gydymo centrus kainuoja nuo 20 iki 100 milijonų dolerių.

Taigi, norint išsiskirti paslaugomis reikia milžiniškų lėšų. Kaip pavyzdį galiu pateikti ir vieną geriausių JAV klinikų, kuri, siekdama pritraukti medicinos turistų, per 10 metų į infrastruktūrą investuos per 6 mlrd. dolerių. Lietuvoje tokio masto investicijos sunkiai įmanomos. Jei negalime konkuruoti išskirtinėmis paslaugomis – kyla klausimas, gal sprendimas būtų konkuruoti kaina?..

Pasauliniame medicinos turizmo kongrese pristatytos apklausos duomenimis, medicinos turistams renkantis, kur vykti, paslaugų kaina turi vis mažiau reikšmės – jos lyginamasis svoris per 5 metus sumažėjo nuo 60 iki 40 proc., o paslaugų kokybės svarba išaugo. Taigi, mažos kainos argumentas – reikšmingas, bet ne pagrindinis.

Paslaugų kokybę liudijantys veiksniai – tokie kaip pasauliniu lygiu pripažįstamų akreditavimo ir sertifikavimo standartų diegimas tampa vis svarbesni. Lietuvoje turime kelias aukščiausiais standartais akredituotas medicinos įstaigas ir tai gali būti vienu mūsų šalies medicinos turizmo paslaugas regione pristatančių išskirtinumų. Esu tikras, kad aukšta paslaugų ir aptarnavimo kokybė už prieinamą kainą ir yra ta pridėtinė vertė, kurią pirmiausiai turėtume siūlyti potencialiems medicinos turistams.

Dar vienas pokytis, apie kurį daug diskutuota kongrese – dėmesio perkėlimas nuo medicinos turisto pasitenkinimo paslaugomis visuminės patirties link. Tyrimai rodo, kad gautų medicinos paslaugų kokybė sudaro tik apie ketvirtadalį kliento patirties įvertinimo. Nagrinėjant atvejus, kai klientai neigiamai vertino medicinos turizmo paslaugas, dažnai išsiaiškinta, jog jų nusivylimą lėmė ne medicinos, bet, pavyzdžiui, apgyvendinimo, maitinimo, vizų išdavimo ar kitų paslaugų nepakankama kokybė.

Būrimasis į klasterį kaip tik ir sudaro galimybę užtikrinti bei nuolat kelti paslaugų, kuriančių visuminę medicinos turisto patirtį, kokybę. Tokiu būdu nuo „paslaugų“ klasterio judama „pridėtinės vertės“ klasterio link. Visgi tam nepakanka tik integruoti paslaugas, bet gali reikėti ir tam tikrų infrastruktūros pokyčių: pavyzdžiui, geriau pritaikyti viešbučius pacientams.

Medicinos turisto pritraukimas į paslaugų kokybę ir saugą užtikrinančias bei nuolat gerinančias įstaigas ir dėmesys jo visuminei patirčiai yra tas kelias, kuriuo turime eiti. Žinoma, siekiant proveržio, svarbūs ir kiti aspektai: bendras šalies žinomumams, patogus susisiekimas.

Pasaulinė patirtis rodo, kad dėl medicinos turistų geriausiai konkuruoti sekasi šalims, turinčioms investicijomis pagrįstą ilgalaikę strategiją, aiškų pozicionavimą ir identitetą bei pasiryžimą propaguoti sveikatos turizmą integruotai, aukščiausiu lygmeniu glaudžiai bendradarbiaujant verslo ir valdžios institucijoms. Tikiu, kad pasirinkusi šį kelią Lietuva galėtų pakartoti Singapūro ar Malaizijos sėkmės istoriją ir tapti sparčiausiai Baltijos ir Šiaurės Europos regione augančia sveikatos turizmo šalimi.

Analitiniai vertinimai rodo, kad 2022 m. Lietuva galėtų sulaukti beveik 300 tūkst. sveikatos turistų per metus, o šalies pajamos iš sveikatos paslaugų eksporto galėtų siekti beveik 150 mln. eurų. Žinoma, tam reikia bendrų medicinos, sveikatinimo, apgyvendinimo, atvykstamojo turizmo paslaugas teikiančių įstaigų bei valdžios institucijų pastangų.

Autorius yra Lietuvos medicinos turizmo klasterio valdybos pirmininkas.

Autorius

DIGA

DIGA