Pacientai ir medikai: sveikatos apsaugos reforma būtina

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtos ir Seime svarstomos sveikatos reformos būtinybe medikų ir pacientų bendruomenės atstovai neabejoja. Jų nuomone, mūsų šalies sveikatos sistema tam jau senokai pribrendo ir gaila, kad tik dabar atsirado politinė valia tokiems rimtiems struktūriniams pokyčiams, kurie jau galėjo būti įgyvendinti prieš keliolika metų, nelaukiant kol sveikatos sistema ims merdėti. dėl jos parlamentarai galutinai apsispręs rytoj.

Pertvarkant sveikatos sistemą, siūloma sudaryti teisines prielaidas dabartiniam sveikatos priežiūros tinklui optimizuoti, nustatyti skaidrų ir efektyvų šių gydymo įstaigų valdymo modelį, finansavimą, užtikrinti nepriekaištingą jų vadovų reputaciją. Taip pat siūloma įtraukti regionus į sveikatinimo veiklos planavimą, tam steigiant Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas. Taip pat siūloma numatyti, kad gydymo įstaigų steigėjais galės būti ir valstybė kartu su savivaldybe, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe, o siekiant užtikrinti skaidrų ir efektyvų įstaigų valdymą, siūloma įteisinti naują kolegialų valdymo organą – valdybą, kuri būtų privaloma universiteto ar respublikos lygmens įstaigose.

Nepopuliari, bet reikalinga

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas įsitikinęs, kad sveikatos reforma – labai reikalinga ir ji turėjo būti jau seniai įgyvendinta. Gaila, kad realus ryžtas tai padaryti atsirado tik dabar, kai sistemoje tiek daug dalykų, kuriuos jau seniai reikėjo taisyti, kad ji nustotų merdėti. Ypač kalbant apie regionus.

„Žinoma, svarbu suprasti ir tai, jog tai nėra populiari reforma. Politikams – ji labai skausminga, kainuojanti reitingus, daug negatyvo, nes, kaip žinia, ne visi ir ne visada pokyčius sutinka pozityviai. Ypač struktūrines reformas, kurios tiesiogiai susijusios su žmonėmis ir jų sveikatos priežiūra, bet kita vertus – tokie pokyčiai yra neišvengiami. Juk nieko nedarant, gali būti dar blogiau mūsų šalies sveikatos sistemoje. Taigi sveikintina yra tai, kad pagaliau atsirado politinė valia, ryžtas ir noras pertvarkyti sveikatos sistemą, formuojant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, kuris teiktų kokybiškas paslaugas pacientams per kuo trumpesnį laiką“, – teigia POLA prezidentas Š. Narbutas.

Jo teigimu, nors pirminiai šios reformos planai sukėlė daug diskusijų, nuomonių ir pačių įvairiausių vertinimų, ypač dėl privačios medicinos, POLA savo pastabas projekto rengėjams išsakė ir pagal dabartinį projektą matome, kad į jas atsižvelgta, o pozicija dėl privačių gydymo įstaigų sušvelnėjo.

„Tai reiškia, kad privačios gydymo įstaigos nebus diskriminuojamos ir pacientai, kaip ir iki šiol, galės sėkmingai rinktis paslaugas šiame sektoriuje, jei tik norės. Be to, esame sutarę su ministru A. Veryga, kad bus inicijuotos pataisos, kurios leistų tais atvejais, kai viešos gydymo įstaigos per įstatyme numatytus terminus nebus pajėgios suteikti pacientams reikiamų paslaugų, sudaryti sutartis su privačiomis gydymo įstaigomis, kurios paslaugas suteiktų per trumpesnį laiką. Tai galėtų būti įtvirtinta per konkrečius rodiklius, pagal kuriuos bus reitinguojamos gydymo įstaigos“, – tvirtina Š. Narbutas.

Anot jo, POLA taip pat pritaria didesniam SAM vaidmeniui organizuojant savivaldybių gydymo įstaigų darbą, palaiko naujovę dėl įstaigų vadovų kadencijų, kurios suteikia galimybę rotuotis ir keisti darbo vietą aukštos kvalifikacijos vadovams. Taip pat pritaria moderniam valdymui ir valdybų steigimui gydymo įstaigose ir, žinoma, gydymo įstaigų tinklo sukūrimui, kuris leis užtikrinti efektyvų ir kokybišką paslaugų teikimą pacientams.

Lems atlyginimų stabilumų

Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas įsitikinęs, kad tik pertvarkius sveikatos sistemą iš pagrindų, galima užtikrinti stabilų ir adekvatų mūsų šalies medikų atlyginimų augimą.

„Sveikatos sistemos reforma – labai ilgai laukta ir reikalinga, tuo abejojančių lieka vis mažiau. Jei tik pavyks ją sėkmingai įgyvendinti taip, kaip yra planuojama dabar, rezultatai turėtų būti geri ir užtikrinantys sveikatos sistemos tvarumą, kuris lemia ir stabilų bei adekvatų medikų atlyginimų didėjimą. Tik reformavus sistemą galime tikėtis trumpesnių eilių pas medikus, pacientai galėtų greičiau gauti reikiamas paslaugas, būtų išvengta tyrimų dubliavimo“, – sako L. Labanauskas.

Anot jo, sveikintina yra tai, kad pagaliau, pirmą kartą mūsų šalies istorijoje, po Nepriklausomybės paskelbimo, iš tikrųjų yra imamasi pertvarkyti sveikatos sistemą realiais darbais ir veiksmais, o ne vien tik žodžiais. Džiugu, kad tokiam žingsniui pagaliau atsirado politinės valios, nes, kaip žinome, tokie sprendimai, nėra populiarūs ir politikai paprastai jų vengia dėl geresnių savo reitingų.

Pokyčius lemia ir infrastuktūra

Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidento Martyno Gedmino teigimu, siūloma pertvarka, liečianti valstybinių įstaigų valdymą, turi nemažai privalumų. Svarbu įvertinti ir tai, kad Lietuvoje sukurta labai daug sveikatos priežiūros infrastruktūros, kuri iš esmės per didelė, mažėjant gyventojų skaičiui, todėl gydymo įstaigų pertvarka tikrai reikalinga, norint užtikrinti sistemos tvarumą.

„Sveikintina iniciatyva paversti SAM dalininku. Siūlymas riboti ligoninių vadovų kadencijas ir sudaryti valdybas, kas paskatintų vadovų kaitą, kolegialų sprendimų priėmimą bei sudarytų sąlygas tinklo optimizavimui – tai svarbiausios sąlygos siekiant optimizuoti dabartinę sveikatos sistemos infrastruktūrą“, – įsitikinęs JGA vadovas M. Gedminas.

Taip pat jis siūlo daugiau diskutuoti apie viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą, nes viešasis sektorius tikrai turi ko pasimokyti iš privataus. Tad labai svarbu, kad SAM pavyko rasti kompromisą dėl privačios medicinos, kuris leis užtikrinti lygiavertes sąlygas tiek viešajam, tiek privačiam sektoriams, pacientai, kaip ir iki šiol, galės laisvai rinktis kokioje gydymo įstaigoje gauti reikiamas paslaugas.

Sistemos skaidrumas – būtinas

Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus, Santaros klinikų Šeimos centro vadovo, šeimos gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus teigimu, Lietuvos medikų sąjūdžio bendruomenė šiuo metu aktyviai diskutuoja dėl siūlomų reformų sveikatos apsaugos sistemoje. Facebook paskyroje ,,Lietuvos medikai“ daugumas balsavusių pasisako už gydymo įstaigų vadovų rotaciją, kadencijų įteisinimą, įstaigų tinklo pertvarką ir skaidrius viešus vadovų ir pirkimų konkursus.

„Manau, kad būtent procesų skaidrinimas, naudos ir kaštų analizės diegimas, nuoseklus medikų darbo užmokesčio didinimas sveikatos sistemoje yra pirmaeilis sveikatos politikų uždavinys, kuris turi būti šios Vyriausybės neatidėliotinai vykdomas“, – sako prof. V. Kasiulevičius.

Už kadencijų ir vadovų rotacijos ribojimą

Savo poziciją dėl sveikatos reformos išsakė ir Lietuvos medikų sąjūdis (LMS), kuris iš esmės pritaria SAM siūlomam sveikatos priežiūros tinklo optimizavimui.

„Pritariame vadovų rotacijai ir kadencijų ribojimui, skaičiuojant kadencijas ne nuo įstatymo įsigaliojimo datos, o nuo konkretaus vadovo darbo pradžios. Siūlome vadovų metines ataskaitas rengti remiantis kaštų – naudos analize. Neabejotinai manome, kad būtina sudaryti vienodas teisines sąlygas veikti visoms sveikatos priežiūros įstaigoms būsimame tinkle, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, ir netaikant jokių išimčių“, – sako LMS atstovai.

Be to, siekiant dar efektyvesnės reformos, LMS siūlo atlikti ir SAM pavaldžių įstaigų veiklos auditą, tokiu būdu įvertinti jų veiklos efektyvumą. Mažinant sveikatos priežiūros tinklą, tikslinga mažinti ir jų veiklą administruojančių organizacijų skaičių (teritorinės ligonių kasos) iki adekvataus skaičiaus ir dydžio, atsižvelgiant į tas pačias gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijas, veiklos efektyvumui didinti diegti LEAN vadybos sistemą ir administruojančiose institucijose.

Autorius

admin