Pacientams trūksta žinių apie antibiotikus: kovoje prieš virusą jie nepadės

Kiekvienais metais, prasidėjus gripo sezonui, antibiotikų poreikis pastebimai išauga, tačiau žmonėms dar vis trūksta elementarių žinių apie šiuos preparatus, sako farmacininkai. Sergantieji neretai nori įsigyti antibiotikų net tada, kai gydytojas jų neskyrė, nes klaidingai tikima, jog jie efektyviai gydo ir peršalimą. Tačiau antibiotikai veikia tik prieš bakterijas ir jų sukeltus susirgimus, o ir juos vartojant būtina laikytis svarbiausių rekomendacijų.

„Eurovaistinės“ farmacininkė Regina Molotkova sako, jog vaistinėse vis dar apsilanko pacientų, kurie pultų vartoti antibiotikus vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus, jei tik šie vaistai būtų lengvai prieinami. Tačiau bakteriniai susirgimai skiriasi nuo įprasto peršalimo, o taip pat skiriasi ir gydymas.
„Reikėtų nepamiršti, kad gydymo antibakteriniais vaistais tikslas – sunaikinti bakterijas, o kovojant prieš virusus, šie vaistai yra bejėgiai“, – sako vaistininkė ir primena, kad virusų ir bakterijų sukelti negalavimai labai skiriasi.
Pasak vaistininkės, pasitaiko situacijų, kuomet antibiotikai skiriami tam, kad pacientas išvengtų infekcijos, tai yra, profilaktiškai, tačiau svarbiausia suprasti, kad ne kiekvienas karščiavimas yra infekcija, ir ne kiekvieną infekciją sukelia bakterijos. Be to, dalis infekcijų gali praeiti savaime ir neturi būti gydomos antibiotikais, todėl sergant būtina apsilankyti pas gydytoją ir atidžiai laikytis jo rekomendacijų.

Svarbiausios taisyklės
Vienus antibiotikus organizmas geriau įsisavina, kai jie vartojami prieš valgį, kitus – po valgio, tretiems maistas neturi jokios įtakos. Pasak farmacininkės, antimikrobinio vaisto dozė, vartojimo būdas ir gydymo trukmė yra parenkama pagal kiekvieno ligonio būklę, imunitetą, infekcijos sunkumą ar gretutines ligas. Todėl labai svarbu antibiotikus vartoti tik tokiu režimu, kokį skyrė gydytojas, ir tiek laiko, kiek buvo paskirta, net jeigu po kelių dienų pasijutote sveiki.
„Iš pradžių antibiotikai panaikina silpnesnes bakterijas ir ligonis pasijaučia geriau. Tačiau, nutraukus vartojimą per anksti, dalis bakterijų išlieka gyvos, toliau dauginasi ir kenkia organizmui“, – paaiškina vaistininkė.
Ji primena, jog, vartojant antibiotikus, nereikėtų piktnaudžiauti svaigalais. Dalies antibakterinių vaistų ir alkoholio sąveika gali sumažinti vaistų veiksmingumą ar sukelti nemalonius šalutinius poveikius – pykinimą, vėmimą. Nerekomenduojama ir atidėti antibiotikų vartojimo vėlesniam laikui, tai gali padidinti atsparumo gydymui tikimybę.

Naikina viską
Dar viena svarbi taisyklė – antibiotikai veikia ne tik ligos sukėlėją, kurį norime sunaikinti, bet ir kitus mikroorganizmus. Tai reiškia, kad neigiamai paveikiama ir natūrali organizmo mikroflora, kuri saugo nuo ligas sukeliančių bakterijų. R. Molotkova pabrėžia, jog norint apsaugoti savo organizmą, kartu su antibiotikais patariama vartoti probiotikus, sveikai maitintis, kad žarnyne netrūktų gerųjų bakterijų.
„Probiotikai yra maisto produktai ar maisto papildai, kuriuose yra gerųjų bakterijų. Jų tikslas – apgyvendinti naudingus mikroorganizmus žarnyne. Jie naudingi norint apsisaugoti nuo antibiotikų sukelto viduriavimo“, – sako vaistininkė.
Ilgą laiką vartojant antibiotikus, ilgalaikis viduriavimas ima kankinti net po infekcijos išnaikinimo. Pasak vaistininkės, gerųjų bakterijų vartojimas gali užkirsti kelią šiems nemaloniems simptomams.

 

Autorius

admin