PARADOKSAS: MEDIKAMS NEAPSIMOKA DIRBTI GREIČIAU - Diga

PARADOKSAS: MEDIKAMS NEAPSIMOKA DIRBTI GREIČIAU

Visiems aišku, kad eilės pas gydytojus sutrumpėtų, jei jų dirbtų daugiau. Šį metodą pritaikius Šilainių poliklinikoje paaiškėjo, kad medikams tai neapsimoka, nes daugiau dirbdami jie uždirba mažiau. Ligoniai tampa įkaitais.

Terminai nustatyti

Ilgomis eilėmis pas gydytojus dar pavasarį susirūpino šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, nenormalu, kai susirgęs žmogus turi laukti ir kentėti, kol jam kažkada bus suteikta medicinos pagalba.

Nuspręsta, kad skubi pagalba ligoniams privalo būti suteikta per parą, šeimos gydytojo konsultacijos galima laukti ne ilgiau kaip savaitę, gydytojo specialisto konsultacijos – ilgiausiai mėnesį. Ne ilgiau turėtume laukti ir brangių tyrimų, kurie apmokami valstybės lėšomis. Planinė pagalba ligoninėje turi būti suteikta ne vėliau kaip per 60 dienų. Šalies vadovė pasiūlė, kad, terminus pažeidus, tiksliau, paslaugą suteikus vėliau nei per nurodytą laiką, ligonių kasos už ją nebeapmokėtų.

„Per vėlai suteikta paslauga – nekokybiška paslauga“, – apibendrino Prezidentės patarėjas teisės klausimais Šarūnas Narbutas.

Bet ar gydytojai skatinami dirbti daugiau ir operatyviau? Tuo pasidomėjome Kauno Šilainių poliklinikoje.

„Rinkos dėsniai sako: eilė susidaro, jei žmogus pats sutinka laukti, kad patektų pas jo išsirinktą specialistą ar į pageidaujamą gydymo įstaigą“, – problemą pristatė buvęs ilgametis Šilainių poliklinikos vadovas mokslų daktaras Vidmantas Obelienius.

Rezultatai – paradoksalūs

„Vykdant Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymą trumpinti eiles, į darbą papildomai buvo priimta dešimt gydytojų specialistų: trys kardiologai, du ortopedai traumatologai, gastroenterologas, endokrinologas, reumatologas, du chirurgai. Atitinkamai buvo įdarbinta ir slaugytojų, kitų darbuotojų. Įrengti papildomi kabinetai ginekologams, gastroenterologams, kardiologams, echoskopuotojams. Įsigyti du nauji echoskopai, antra gastroskopijų sistema, kardiografų, kolposkopų“, – vardijo V.Obelienius.

Kai buvo sudarytos papildomos sąlygos priimti kuo daugiau ligonių, jų eilės sutrumpėjo. Tai logiška: daugiau darbininkų – spartesnis darbas. Tačiau Šilainių poliklinikoje išryškėjo paradoksas.

„Priėmus į darbą daugiau gydytojų, eilės nė kiek nesutrumpėjo. Atvirkščiai, netgi pailgėjo“, – atskleidė Šilainių poliklinikos direktoriaus pavaduotoja Janina Didžiulienė.

Pasirodo, į Šilainių polikliniką, pasklidus žiniai apie puikius specialistus ir modernią įrangą, plūstelėjo kitų gydymo įstaigų pacientai. Žinome, kad šeimos gydytojo siuntimas pas bet kurį specialistą konsultuotis suteikia teisę jį rinktis kad ir visoje Lietuvoje, netgi ES šalyse. Vis daugiau kauniečių renkasi Šilainių polikliniką.

Skaičiai įrodo

Tačiau kas iš to poliklinikai? Ji turėtų uždirbti daugiau, ir medikų atlyginimai turėtų didėti.

Deja, klastą, kad dirbant daugiau, uždirbama mažiau, įrodo skaičiai. Štai 2015 m. poliklinikoje buvo suteikta 189120 ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų – konsultacijų ir diagnostinių procedūrų, už 2520,7 tūkst. eurų, o per pirmą 2016–ųjų pusmetį – 100787 paslaugos už 1257,92 tūkst. eurų, bet apmokėjimui priimta paslaugų tik už 1100,93 tūkst. eurų.

„Kauno teritorinė ligonių kasa birželio 30 d. nepriėmė apmokėjimui paslaugų net už 157 tūkst. eurų, motyvuodama sutartyje numatytų paslaugų limito – kvotų viršijimu“, – ne be apmaudo kalbėjo tuo metu poliklinikai vadovavęs V.Obelienius.

Vadinasi, ligonių kasų matematika tokia: jei poliklinika išgydys daugiau ligonių, nei jos numatė, už šį darbą kažin ar bus sumokėta, o jei ir bus – nežinia kiek. Ligoniams tai nerūpi, bet trumpinti eiles ir jų priimti daugiau medikams tikrai nerentabilu, sako gydymo įstaigų vadovai.

Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas Regimantas Andriūnas pranešė paguodžiančią žinią: gydymo įstaigos gaus papildomą finansavimą.

„Jau parengtas teisės aktas apmokėti už viršsutartines paslaugas, suteiktas per pirmą šių metų pusmetį“, – paskelbė R.Andriūnas.

Jo teigimu, šis dokumentas bus patvirtintas artimiausiu metu. Kokia tai bus suma, ar ji tenkins medikus, Teritorinės ligonių kasos atstovas neatskleidė.

Pradžia – šeimos medicinoje

Ne mažiau paradoksali ir šeimos gydytojų darbo organizavimo bei apmokėjimo tvarka. Nustatyta, kad šeimos gydytojas gali turėti iki pusantro tūkstančio pacientų. Visose miesto poliklinikose įprastai jų tiek ir turi, o kai kurie ir gerokai daugiau, nes poliklinikos tuo suinteresuotos – gauna pajamas už kiekvieną šeimos gydytojo pacientą.

„Tačiau norint, kad šeimos gydytojas, turintis pusantro tūkstančio pacientų, juos visus priimtų per darbo savaitę, per vieną dieną reikia pakonsultuoti 35–40. Ką gydytojas gali padaryti, dirbdamas tokiu krūviu?“ – ironizuoja V.Obelienius.

Šilainių poliklinikos kolektyvas, nepaisant tokių darbo sąlygų, tvarkosi atsakingai ir pasiaukojamai. Poliklinikoje įdiegta informacinė sistema POLIS, suteikianti galimybę kontroliuoti paslaugų prieinamumą, esant reikalui, jį išplėsti. Pacientams SMS žinute primenama apie registruotą vizitą pas specialistą, pasitikslinama, ar jie tikrai atvyks. Ir neatvyksta tik 10–12 proc. užsiregistravusiųjų.

„Poliklinikos informacinėje sistemoje įdiegtos elektroninės medicininės dokumentacijos formos. Jose matoma, kokie tyrimai paskirti ir kokie jų rezultatai, kokiems specialistams pacientas siųstas. Tai sutrumpina medicininės dokumentacijos pildymo laiką, užtikrina vientisumą, prieinamumą, saugumą“, – įsitikinusi Šilainių poliklinikos direktoriaus pavaduotoja J.Didžiulienė.

Ji tvirtina, kad tokiu atveju, kai pacientui reikalinga skubi medicinos pagalba, ji visuomet suteikiama neatidėliojant, tą pačią dieną. Susidarius eilėms, ilgesnėms nei numatyta sutartyje su Kauno teritorine ligonių kasa, problemos sprendžiamos neatidėliojant.

„Padalinio, kuriame susidarė eilė, viršijanti nustatytus terminus, vadovas nedelsiant išnagrinėja priežastis ir pateikia pasiūlymus administracijai, kaip eilę sutrumpinti. Keičiamas gydytojo darbo laikas, jo mažiau skiriama dokumentacijai tvarkyti ir daugiau skiriama pacientams priimti, pagal galimybę dirbama šeštadieniais“, – priduria J.Didžiulienė.

Jauni žino daugiau

„Į eilių fenomeną, kaip ir į visus dabartinės sveikatos sistemos reiškinius, reikia žiūrėti kaip į netobulumų išraišką. Ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartyse nurodomas ribotas kiekis konsultacijų ir sveikatos priežiūros paslaugų, kurios yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos raudimo fondo (PSDF) lėšų. Dėl to ir susidaro eilės“, – sako Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas.

Anot jo, vienas iš būdų spręsti šią problemą – kuo efektyviau išnaudoti pirminę specialisto konsultaciją, kad nereikėtų antros ir trečios, kurios nėra papildomai apmokamos. Reikalingus tyrimus, juolab lėtine liga sergančiam ligoniui, turėtų paskirti šeimos gydytojas, kad specialistui beliktų juos vertinti.

„Kitas būdas – kuo didesnę sveikatos problemų dalį išspręsti pirminiu lygmeniu. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 70–80 proc. visų ligų turėtų gydyti šeimos gydytojai. To pasiekti pas mus reikalingi sisteminiai pokyčiai, reglamentuojant specialistų kompetencijas“, – įsitikinęs M.Gedminas.

Jaunasis specialistas kritikuoja ir nelanksčią apmokėjimo už medicinos paslaugas sistemą, kurios korekcijos išspręstų ne tik ilgų eilių, bet ir kitas problemas.

Receptų yra daug

Jaunųjų gydytojų asociacijos narė Emilija Trumpaitė atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą, dėl kurio nutįsta ligonių eilės. Tai gydytojų laiko švaistymas biurokratiniam darbui.

„Gydytojas, kurio patirtis ir kompetencija reikalingi priimant sprendimus dėl tolesnės gydymo taktikos, šiuo metu didžiausią dalį laiko darbe atlieka pildydamas dokumentaciją. Tai reikia deleguoti kitiems medicinos specialistams, panaudoti išmaniąsias technologijas“, – politikams receptus rašo jauna gydytoja E.Trumpaitė.

Ji siūlo tinkamai išnaudoti slaugytojų pajėgumus, kurie, būdami kvalifikuoti specialistai, užuot atlikdami pirminį sveikatos įvertinimą, surinkdami anamnezę, sudarydami jų sveikos gyvensenos planą ir panašiai, dirba gydytojų sekretoriais.

„Tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Jungtinės tautos ir kitos organizacijos teigia, kad slaugytojos ir akušerės turėtų būti vienas iš strateginių taikinių, siekiant tvarios sveikatos sistemos. Išmaniosios slaugytojos leidžia geriau panaudoti ribotus sistemos resursus, užtikrinant prieinamą geros kokybės priežiūrą pacientams“, – įsitikinusi E.Trumpaitė.

Vien nurodymo negana

Jaunieji gydytojai siūlo pasitelkti ir šiuolaikiškus vadybinius sprendimus, kaip daroma Šilainių poliklinikoje.

„Naudojantis informacinėmis technologijomis, po profilaktinių tyrimų, nenustačius patologijos, pacientams rezultatus būtų galima pranešti e. paštu ar SMS žinute, taip išvengiant antrinių konsultacijų“, – pataria E.Trumpaitė.

Jaunimas turi ir daugiau puikių idėjų, kaip pasiekti, kad ir ligoniams, ir gydytojams būtų geriau. Tai – ir realiąja veikla pagrįstas išlaidų skaičiavimas, ir galimybių vienu metu pasitikrinti pas kelis skirtingų specialybių gydytojus įvertinimas.

„Pavyzdžiui, sunkiai sergant onkologine liga, ligonis iš karto būtų siunčiamas į „onko komandos“ kabinetą. Taip pacientą iškart apžiūrėtų gydytojas onkologas, radioterapeutas, chirurgas ir kiti reikalingi specialistai, būtų iš anksto sudaromas visas tyrimo planas bei tolesnė gydymo taktika. Komandą koordinuotų šeimos gydytojas“, – dar vieną receptą pateikia Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas.

Akivaizdu, kad eilių trumpinimo mechanizmas nepradės veikti, mostelėjus burtų lazdele. Ligoniai administracinių nurodymų registruotis ne ten, kur jie nori, o kur eilės trumpesnės, nepaiso. Būtini esminiai sistemos pokyčiai, palankūs visiems, nes visos gydymo įstaigos suinteresuotos turėti kuo daugiau pacientų.