Savivaldybę kaltina pacientų diskriminacija - Diga

Savivaldybę kaltina pacientų diskriminacija

Vilniaus miesto savivaldybė, reaguodama į jautrią situaciją sveikatos sektoriuje, užsimojo ženkliai prisidėti prie gydymo įstaigų finansavimo. Tiesa, lėšų nubyrės ne visoms, o tik savivaldybei pavaldžioms įstaigoms. Tai privačių įstaigų atstovai vadina diskriminacija.
„Suprantu: mato pinigus ir nori ranka pasisemti. Bet aš nematau čia jokios diskriminacijos“, – sako Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.

Paliko už borto

Vilniaus miesto savivaldybė numačiusi apie 4 mln. eurų papildomą finansavimą gydymo įstaigoms už prisirašiusius pacientus. Bėda ta, kad lėšas gaus ne visos sostinės gydymo įstaigos, bet tik savivaldybei pavaldžios poliklinikos.
„Tokia praktika yra neteisinga ir nesąžininga, nes apie 35 proc. miesto gyventojų, kurie yra prisirašę prie privačių gydymo įstaigų, bus atkirsti nuo galimybės gauti geresnes medicinines paslaugas ir bus tiesiog diskriminuojami“, – pranešime spaudai cituojama pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo „Inmedica“ direktorė Laura Penikienė.

Su tuo kategoriškai nesutinka Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas: „Jie net negydo trečdalio gyventojų! Vilniuje tegydo dvidešimt procentų – tiek pirminėje grandyje yra prisirašiusiųjų prie privačių įstaigų. Visas sveikatos priežiūros pirmines įstaigas, šeimos gydytojų kabinetus, ar jie yra savivaldybiniai, ar privatūs, ligonių kasos per privalomą sveikatos draudimo fondą finansuoja vienodai. Taip numato įstatymai, vyriausybės nutarimai ir – pabrėžiu – ligonių kasų sutartys.

Su savivaldybe privačios įstaigos, privatūs kabinetai neturi jokių sutarčių nei dėl teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, nei dėl jų apimčių. Vadinasi, savivaldybė, kaip steigėjas, rūpinasi savo biudžetinėmis įstaigomis – tai yra poliklinikomis, ligoninėmis, ir atitinkamai jų veiklą finansuoja tiek, kiek mano esant reikalinga. Kasmet savivaldybė skiria pinigų savo įstaigoms: ar infrastruktūros plėtrai, ar remontams, ar prevencinėms bei skatinamosioms programoms. Kadangi finansavimas nėra milijoninis, dažnai privačių įstaigų dėmesio nesulaukiama. Bet dabar, kai kalbame apie rimtesnį savivaldybės prisidėjimą prie eilių mažinimo, paslaugų kokybės gerinimo, privatūs kabinetai jau sako: o kur mes?“, – teigia vicemeras G.Paluckas.

Rūpinasi tik savais

„Gražu, kad savivaldybė remia pirminę sveikatos priežiūros grandį, bet kyla klausimas, ar ji rūpinasi visais savivaldos pacientais, ar tik dalimi, kurie yra prisirašę prie tam tikros nuosavybės gydymo įstaigų. Jeigu vidutiniškai apie trisdešimt keturiasdešimt procentų šeimos gydytojų dirba privačių paslaugų teikėjais, vadinasi, šiuo atveju apie trisdešimt procentų savivaldybės gyventojų yra skriaudžiami. Jų šeimos gydytojai turbūt negalės teikti aukštesnės kokybės paslaugų, nes negaus papildomų lėšų investuoti į įrangos, technologijų atnaujinimą ar kokybišką aptarnavimą“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vadovas Laimutis Paškevičius.
Jam antrina Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas Arturas Nastaravičius. „Kodėl vilnietis, kuris moka mokesčius ir yra prisirašęs prie privataus šeimos gydytojo, sumoka lygiai tokią pačią sumą mokesčių kaip ir visi kiti vilniečiai, bet jo šeimos gydytojui niekas atlyginimo nekelia. Kodėl vienai daliai savivaldybė iš visų vilniečių pinigų skiria dotaciją, o kitiems sako: ne, jūs dirbkite, kaip dirbate“, – stebisi Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas Arturas Nastaravičius., pridurdamas, kad privatus sektorius susiduria su tokiais pat iššūkiais kaip ir viešasis. Medikų trūkumo klausimas jiems irgi itin aktualus.

 

Siūlo susieti su TLK įkainiu

Pacientų diskriminaciją įžvelgiančios Nacionalinė gydymo įstaigų asociacija bei Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacija, vienijančios privačius sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjus, raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius.
„Esame įsitikinę, kad sprendimas dotuoti išskirtinai tik savivaldybei pavaldžias pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigas yra diskriminacinis ir pažeidžiantis sąžiningos konkurencijos principus“, – rašoma jų kreipimesi. Kaip išeitį asociacijų nariai siūlo, kad minėta dotacija būtų skiriama ne konkrečioms įstaigoms, o būtų susieta su TLK mokamu įkainiu už kiekvieną prisirašiusį pacientą.

„Mūsų įstaigoms privaloma dvidešimt keturias valandas septynias dienas per savaitę užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Turime organizuoti, kad pacientai būtų priimami po darbo valandų ir savaitgaliais, nors tai yra ekonomiškai nelogiška ir neapsimoka, nes įkainiai yra absoliučiai neadekvatūs. O privačios įstaigos naudojasi mūsų išlaikoma infrastruktūra: priėmimo skyriais Antakalnio ligoninėje arba Centro poliklinikoje visą parą dirbančiais medikais. Todėl, kad mes visa tai išlaikome, nes verslui absoliučiai tai neapsimoka. Ir štai tada jie kalba apie vienodas veiklos sąlygas?“ – sako Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.

Komentarai
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė:

– Konkurencijos taryba ne kartą yra teikusi Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlymus vadovautis valstybės pagalbos taisyklėmis ir iš esmės peržiūrėti finansavimą, skiriamą sveikatos priežiūros įstaigoms. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, prisiimantys atsakomybę dalyvauti nacionalinėje sveikatos sistemoje, turėtų būti atrenkami nediskriminaciniais pagrindais ir veikti vienodomis sąlygomis, t. y. gauti vienodą finansavimą iš PSDF už teikiamas paslaugas.

Esama situacija privačias gydymo įstaigas, dalyvaujančias nacionalinėje sveikatos sistemoje, skatina teikti tik tas paslaugas, kurios nėra nuostolingos, mažiau rizikingos, nereikalauja papildomų investicijų. O valstybei priklausančios įstaigos teikia visą paketą paslaugų ir, be finansavimo iš PSDF, taip pat gauna papildomą finansavimą: Valstybės investicijų programos, struktūrinių fondų, savivaldybių lėšas, pacientų priemokas, teikia mokamas paslaugas, gauna valstybei priklausančias patalpas panaudos pagrindais. Tokia ydinga sistema privačioms įstaigoms sudaro galimybę „nusigraibyti grietinėlę“ – imti tik tai, kas pelninga, arba bent jau nenuostolinga. Kita vertus, valstybės ištekliai naudojami neefektyviai, nes nėra aišku, kiek iš tiesų kainuoja paslaugos valstybei priklausančiose sveikatos priežiūros įstaigose. Kadangi pastarosioms nesukuriamos paskatos dirbti efektyviai, jos prašo papildomo finansavimo, nes lėšų visada trūksta.

Proginis papildomų viešųjų lėšų skyrimas, toks kaip Vilniaus miesto savivaldybės atveju, tam tikroms įstaigoms, dalyvaujančioms nacionalinėje sveikatos sistemoje, yra tik vienas ydingo sveikatos sistemos finansavimo pavyzdžių. Tai patvirtina, kad tam tikros sveikatos priežiūros paslaugos yra nepakankamai kompensuojamos PSDF lėšomis, nėra aišku, kiek iš tiesų mokesčių mokėtojams kainuoja viena ar kita sveikatos priežiūros paslauga, o visa tai neskatina įstaigų dirbti efektyviai.

Lietuvos pacientų forumo pirmininkė Ieva Drėgvienė:

– Nėra nieko blogo, kad Vilniaus miesto savivaldybė nori skatinti savo gydymo įstaigas. Kaip bebūtų, didžiąją dalį pacientų ir aptarnauja šios poliklinikos. Kitas dalykas – privatus sektorius turbūt turi galimybę rinktis, kokias paslaugas teikti, o kokias – ne. Bet šeimos gydytojai, kurie turi privačius kabinetus įsisteigę, ir taip puikiai tvarkosi.

 

 

VšĮ Šeškinės poliklinikos direktorius Jonas Kairys:

-Vilniaus miesto poliklinikų steigėjas yra savivaldybė. Ir sakyčiau, poliklinikose, o ne privačiuose šeimos centruose vis dėlto yra prisirašę sunkiau sergantys pacientai, garbingo amžiaus gyventojai bei vaikai. Jei žmogus yra garbingo amžiaus, turintis rimtų lėtinių ligų, ir nori prisirašyti pas privatų šeimos gydytoją, jam ne visada pavyksta. Tada privačiose įstaigose šeimos gydytojai, kadangi neišgyvena iš mokamo teritorinių ligonių kasų metinio įkainio, dažnai prašo sumokėti metinį prisirašymo mokestį. Vien už ambulatorinės kortelės pakėlimą iš registratūros ima mokestį, nes įkainiai yra maži.

 

VLK duomenimis, Vilniaus mieste pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (PAASP) paslaugas pagal sutartis, sudarytas su TLK, teikia iš viso 59 PAASP įstaigos, iš jų 12 viešųjų, 45 privačios.
Prisirašiusiųjų šiose įstaigose gyventojų, apdraustų privalomųjų sveikatos draudimu skaičius, 2017-12-31 duomenimis iš viso buvo 617 530, iš jų 488 533 buvo prisirašę viešosiose, 128 997 – privačiose PAASP įstaigose.

2017 m. šios įstaigos suteikė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų paslaugų už daugiau kaip 37,440 mln. eurų, iš jų viešosios – už 32,135 mln. eurų, privačios – už 5,305 mln. eurų. Į šias sumas įskaičiuotos visos PSDF lėšos už pirminę ambulatorinę asmens sveikatos priežiūrą (taip pat ir už skatinamąsias paslaugas, ir už gerus darbo rezultatus).

 

 

Autorius

DIGA

DIGA